VGTU tautinių šokių ansamblis „Vingis“
VGTU tautinių šokių ansamblis „Vingis“
Jei pabandytume paklausti praeivių gatvėje, kas yra „Vingis“, greičiausiai gautume vieną iš šių atsakymų: Vingio parkas, Vingio kino teatras, Vingio vaistinė, Vingio stotelė, upės vingis, kelio vingis, Vingio gatvė, kelio ženklas „Vingis“, viešbutis „Vingis“, stadionas „Vingis“... Ir tik nedaugelis žinos, kad Vilniuje yra toks Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautinių šokių ansamblis „Vingis“.
O jei paklausit vingiečių, kuo „Vingis“ yra ypatingas, greičiausiai konkretaus atsakymo neišgirsit. Tai vingiečiams aiškus dalykas, tačiau sunkiai paaiškinamas tiems, kas nedalyvauja ansamblio veikloje. Tai greičiausiai yra todėl, kad daugeliui vingiečių „Vingis“ yra tarsi gyvenimo būdas. Gal tai dėl nuo senų laikų išpuoselėtų tradicijų – susipažinimo vakarų, krikštynų, kovo 8-osios šventimo. Gal tai dėl koncertų, kurių metu šoka ne tik vyresni, bet ir naujokai. O gal tai dėl kasmet vykstančių stovyklų Aukštadvaryje, kurių metu susirenka ne tik esantys vingiečiai, bet ir tie, kurie nebešoka „Vingyje“, daugelis turi atžalų ir atvažiuoja kartu praleisti laiką su kitais vingiečiais. Bet gal tai dėl nepakartojamų kelionių į svečias šalis. Kiekvienas vingietis pasakytų: „nesvarbu kur važiuoji, svarbu kad važiuot su „Vingiu““.
Iš ko galima atpažinti du vingiečius? Jei tai vingietis ir vingietė, tai jie susitikę be abejonės pasibučiuos, taip lyg pasakydami „labas“. Jei tai abu vingiečiai (vyrai), tai įmantrūs rankų paspaudimai ir supliauškėjimas jomis išsiduoda, kad jie yra „Vingio“ nariai. Be abejonės, tokie gestai būna sunkiausiai įsisavinami naujųjų „Vingio“ narių, kurie buvo priimti šokti, groti arba dainuoti. Ne kiekviena naujokė mergina sutiks pasibučiuoti su vyresniu vingiečiu, o ir vaikinams nedrąsu bučiuoti vyresnes vingietes. Net ir visokiausių kuriozų nutinka, kai reikia sveikintis vaikinams – net rankas galima išsisukti. Bet naujokės merginos ir naujokai vyrai išmoksta sveikintis vingietiškai.
„Vingis“ dalyvauja beveik visuose universiteto renginiuose – rugsėjo pirmosios atidarymo šventėje, VGTU bendruomenės dienoje rugsėjo pabaigoje, Sausio 13-osios minėjime Antakalnio kapinėse, įvairiuose seminaruose, konferencijose. Taip pat dalyvauja tradiciniame „Linksminkimos“ festivalyje, tarptautiniame Baltijos šalių studentų festivalyje „Gaudeamus“, Lietuvių dainų šventėse, kituose rengiamuose koncertuose. Dalyvauja ir konkursuose, kuriuose išbando savo jėgas su kitais šalies ansambliais.
1962 metais tuometiniame Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale grupelė iniciatyvių saviveiklininkų ėmėsi įgyvendinti ilgai brandintą idėją – įkurti liaudiškos pakraipos meno kolektyvą. Pradedančiajam šokių rateliui į pagalbą atėjo buvęs valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokėjas, Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio choreografas Adomas Gineitis. Jo ir koncertmeisterio Juozo Gumausko vadovaujamos, 1962 metų lapkričio 4 dieną, keturios šokėjų poros, lydimos akordeono melodijos, surengė pirmąjį savo koncertą. Kolektyvas atvertė įžanginius savo nepaprastos istorijos puslapius...
Ansamblis visada buvo aukšto lygio. Daug kartų buvo pavyzdiniu. Na, o iš naujausių pasiekimų verta paminėti, kad 2005 m. „Vingis“ buvo nominuotas ansamblių kategorijoje ir išrinktas geriausiu jaunimo tautinių šokių ansambliu. 2006 m. pavasarį ansambliui įteikta „Aukso paukštė“.
VGTU tautinių šokių ansamblio „Vingis“
meno vadovė: Rimutė Zaleckaitė, tel. (8-655) 017 29
choreografas: Donatas Šiniauskas
kapelos vadovas: Antanas Jonušas
vokalo vadovas: Zenius Sakalauskas
akompaniatorius: Robertas Stančiauskas
Visa informacija apie mus:
http://vingis.vgtu.lt
vingis@vgtu.lt, vingis.folkgroup@gmail.com
Jei pabandytume paklausti praeivių gatvėje, kas yra „Vingis“, greičiausiai gautume vieną iš šių atsakymų: Vingio parkas, Vingio kino teatras, Vingio vaistinė, Vingio stotelė, upės vingis, kelio vingis, Vingio gatvė, kelio ženklas „Vingis“, viešbutis „Vingis“, stadionas „Vingis“... Ir tik nedaugelis žinos, kad Vilniuje yra toks Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautinių šokių ansamblis „Vingis“.
O jei paklausit vingiečių, kuo „Vingis“ yra ypatingas, greičiausiai konkretaus atsakymo neišgirsit. Tai vingiečiams aiškus dalykas, tačiau sunkiai paaiškinamas tiems, kas nedalyvauja ansamblio veikloje. Tai greičiausiai yra todėl, kad daugeliui vingiečių „Vingis“ yra tarsi gyvenimo būdas. Gal tai dėl nuo senų laikų išpuoselėtų tradicijų – susipažinimo vakarų, krikštynų, kovo 8-osios šventimo. Gal tai dėl koncertų, kurių metu šoka ne tik vyresni, bet ir naujokai. O gal tai dėl kasmet vykstančių stovyklų Aukštadvaryje, kurių metu susirenka ne tik esantys vingiečiai, bet ir tie, kurie nebešoka „Vingyje“, daugelis turi atžalų ir atvažiuoja kartu praleisti laiką su kitais vingiečiais. Bet gal tai dėl nepakartojamų kelionių į svečias šalis. Kiekvienas vingietis pasakytų: „nesvarbu kur važiuoji, svarbu kad važiuot su „Vingiu““.
Iš ko galima atpažinti du vingiečius? Jei tai vingietis ir vingietė, tai jie susitikę be abejonės pasibučiuos, taip lyg pasakydami „labas“. Jei tai abu vingiečiai (vyrai), tai įmantrūs rankų paspaudimai ir supliauškėjimas jomis išsiduoda, kad jie yra „Vingio“ nariai. Be abejonės, tokie gestai būna sunkiausiai įsisavinami naujųjų „Vingio“ narių, kurie buvo priimti šokti, groti arba dainuoti. Ne kiekviena naujokė mergina sutiks pasibučiuoti su vyresniu vingiečiu, o ir vaikinams nedrąsu bučiuoti vyresnes vingietes. Net ir visokiausių kuriozų nutinka, kai reikia sveikintis vaikinams – net rankas galima išsisukti. Bet naujokės merginos ir naujokai vyrai išmoksta sveikintis vingietiškai.
„Vingis“ dalyvauja beveik visuose universiteto renginiuose – rugsėjo pirmosios atidarymo šventėje, VGTU bendruomenės dienoje rugsėjo pabaigoje, Sausio 13-osios minėjime Antakalnio kapinėse, įvairiuose seminaruose, konferencijose. Taip pat dalyvauja tradiciniame „Linksminkimos“ festivalyje, tarptautiniame Baltijos šalių studentų festivalyje „Gaudeamus“, Lietuvių dainų šventėse, kituose rengiamuose koncertuose. Dalyvauja ir konkursuose, kuriuose išbando savo jėgas su kitais šalies ansambliais.
1962 metais tuometiniame Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale grupelė iniciatyvių saviveiklininkų ėmėsi įgyvendinti ilgai brandintą idėją – įkurti liaudiškos pakraipos meno kolektyvą. Pradedančiajam šokių rateliui į pagalbą atėjo buvęs valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokėjas, Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio choreografas Adomas Gineitis. Jo ir koncertmeisterio Juozo Gumausko vadovaujamos, 1962 metų lapkričio 4 dieną, keturios šokėjų poros, lydimos akordeono melodijos, surengė pirmąjį savo koncertą. Kolektyvas atvertė įžanginius savo nepaprastos istorijos puslapius...
Ansamblis visada buvo aukšto lygio. Daug kartų buvo pavyzdiniu. Na, o iš naujausių pasiekimų verta paminėti, kad 2005 m. „Vingis“ buvo nominuotas ansamblių kategorijoje ir išrinktas geriausiu jaunimo tautinių šokių ansambliu. 2006 m. pavasarį ansambliui įteikta „Aukso paukštė“.
VGTU tautinių šokių ansamblio „Vingis“
meno vadovė: Rimutė Zaleckaitė, tel. (8-655) 017 29
choreografas: Donatas Šiniauskas
kapelos vadovas: Antanas Jonušas
vokalo vadovas: Zenius Sakalauskas
akompaniatorius: Robertas Stančiauskas
Visa informacija apie mus:
http://vingis.vgtu.lt
vingis@vgtu.lt, vingis.folkgroup@gmail.com